Vakar vakare gulejau ir taip norejau kazka parashyti cia shiandien. Ir dar kartojau sau priesh uzmiegant “nepamirshk!”.
Pamirshau.
Kaip ten bebutu tai shi savaite yra siaubingiausia gyvenime. Darbas slysta ish ranku. Pinigu nera. Mashina ikaliau. Vis dar smaukau. Vis dar More rukau. Bet kaip toje lievoje patarleje: “tas kas manes neuzmusha tas mane padaro stipresniu”. O ash sakyciau “tas kas man trukdo tas butinai kentes”. Kaip tai lievai beskambetu.
Noriu labai uzsiauginti barzda ir buti kaip tie kariunai afganistane, kaip “lietuviai-boratai” anot zurnalistu mus gerbianciu (be ironijos). Nes jauciuosi kaip jie ko gero. Tik namu maziau ilgiuosi nes arti jie man. Kasdien kovoju su nesibaigianciom problemom, ju atveju babajai zombiai, mano atveju magistrai siurbeles visokiausi. Teorishkai ir pagal skaicius jie laimi (NATO vyrai su barzdom), kaip ir ash, bet rezultatas galutinis nenusimato joks i musu nauda.
Ta proga kad dabar sheshtadienis galiu pasiguosti, nes ilsiuosi, bet pirmadieni sukilsiu kaip Warszuwa, arba kaip rusas per gera baliu, mesdamas stikliuka i zeme ir garsiai ir rimuojant nusikeikdamas.
Shiandien pailsiname iltis. Kita savaite pjausime bukais peiliais vidury dienos tuos, kurie blogo kitiem linki.
Kadaise rashiau apie toki labai kruta dalyka kaip naujas “muzikos stilius” - crabcore. Kadangi pats esu post-hardkore klausytojas su stazu, taciau del savo gerai ishtreniruoto sikspako niekad negalejau taip atrodyti ir vairuoti civiko tai niekas ir neitaria kol nepasakai. Kaip ten bebutu, gyvenu ant Lietuvos Vilniaus ir teko gerus 4 jaunystes metus prauzti dar greenklube, po to kitame greenklube, po to intro ir tt. Tokiu kaip ash nemego nes tipo ne distro/bistro/alko ir kitokais mandrais zodziais musu neapibudintum o priemiescio vaikai kurie interneta turi buvome. Atvaziuodavo pas mus visokie kazkokie politiniai muzikantai, ska kurio ash labai nemegstu, ir budavo labai liudna mum, o kiti tusindavosi. Bet vat viena diena buvo kazkoks metalcore festas ir grupe ish Latvijos grojo As I Lay Crying koveri. Visi aishku raukesi ir juokesi o mes shelom ir dainavom (kai duoda mikrofona nuo scenos labai svarbu parekti “are you gay” ir visada pataikysi i teksta).
Taigi apie ka as cia dabar. Visi tie galvoja kad seksualios mergos emovos klauso billy idol ir jimmy eat world - tas smarkiai klysta. Tam yra post hardkore amerikonishkas, kuris auga po shiai dienai ir pasiglemzia visus priemescio vaikus. Priemescio vaikai nori buti panasus i atlikejus kuriem jau apie 30 ir kurie gailisi del tatuiruociu. Post hardkore skatina civiku pardavima. Post hardkore toks didelis jog pasieke absurdo ribas. Absurdas yra tai, jog stereotipai is kuriu tyciojasi tampa paciu paciu saldainiu. Absurdas ir pagimde crabcore (post hardkore kuri taip pakrikstijo Forchanas). Ish pradziu del to verke ir patys atlikejai, bet ilgainiui tai atneshe tik nauda ir nubrauke geda nuo lievos muzikos klausymo. Nes mes atejome cia kad linksmintis. Nes graziausios mergos klauso ju. Nes tai tas pats kas megti b-movies. Tau tai atleistina nes tai ironishkas hobis, hipstrishkas, bet tau tai ish tikruju patinka.
Crabkoras shviezias garsas palyginus, taciau jis pabreze ir pavadino grupes kurios jau daug metu groja ir nezinojo kas jie yra, post hardcore, deathcore, noisecore ar kitoks mallcore. Jie dabar yra crabkoru. Beje, kaip ir pridera, visas krabkoras turi buti butinai krikscioniskas jei laikytis stereotipu.
Ta proga, shviezio ir neshviezio bet krabkoro playlistas Jums. ENJOY!
1. Attack Attack! - Hot Grills, and High Tops (0:55)
2. Attack Attack! - Stick Stickly (3:34)
3. Emarosa - I Am Waves (2:57)
4. Underoath - Angel Below (3:23)
5. Attack Attack! - Bro, Ashley’s Here (3:17)
6. Attack Attack! - Dr. Shavargo Pt. 3 (3:46)
7. Confide - Such Great Heights (4:22)
8. AFI - Death of Seasons (3:59)
9. Bleeding Through - On Wings of Lead (5:21)
10. The Devil Wears Prada - Dogs Can Grow Beards All Over (3:29)
11. The Devil Wears Prada - I Hate Buffering (3:05)
12. The Devil Wears Prada - Sassafras (3:15)
13. Enter Shikari - Mothership (4:29)
14. Enter Shikari - Enter Shikari (2:52)
15. Enter Shikari - The Feast (2:50)
16. The Faulty - Satellite (3:30)
17. Inhale Exhale - A Call To The Faithful (3:50)
18. Johnny Truant - Death Rides (3:36)
19. Lutikriss - light blue collar (3:31)
20. Bring Me The Horizon - Diamonds Aren’t Forever (3:48)
pirmas dalykas tai tikrai ne cia. Nors tureciau pripazinti cia irgi buvo daug idomiu dalyku. Aishku kaip ir eilini karta ju galima laisvai nesuprast. Nes kaip galima pradeginti 100 litu kurui vaziuojant niekur?
sauce: chromogenic.net
Bet tai yra nuostabu. Tik kad miestas musu labai mazas. Ir periferijos jo ilgainiui nusibosta tuo - kad jos irgi greit baigias. Greit baigias vietos kur galima mistishkai parukyt.
Taigi tiesiant apie cia ivykusius idomius dalykus. Kaip zinia nakti Lietuvoje keliauja svieziai teises issilaike zmones be tevu kontroles, noredami pasivazineti nes diena daug masinu. Arba shiaip anot daugumos nuomones visokiausi keistuoliai.
Vat mes kaip keistuoliai su stazu, patyrem daug nuotykiu. Vaziuodami pasienio mishkais rytu lietuvoje, Salcininku rajone, vidury Rudninku girios pakrascio kelio sutikome zmogu. Jis kazkur ejo. Pravaziavome ji bet nusprendeme grizt nes labai jau jis keistai atrode. Jis priejo paprase pavezt iki miesto artimiausio. Nuvezem i Salcininkus uz 10 litu ir buteli Kokakolos. Jis labai degesiais kvepejo. Kai paklausem ish kur varo tai sake kad i miesta nes namus savo sudegino. Paaiskino kad pats specialai sudegino, buvo blaivas. Kam padege tai ir neklauseme.
Dar vaziuojant i Moletus pamirkyti kojas ezere sheshtadienio paryciais po kavos orgiju plente pamateme jog vyras moteri musha. Atemem moteri vyra nustumem i griovi, paleidom moteri prie namu uz ka ji mum buvo labai dekinga, ir dydziavyriais besijausdami toliau vaziavome. Tada mus pradejo vytis tas vyras su kazkodel neiprastai greitu Opel Vectra ir mus bortavo nuo kelio. Dekuidie stoteleje lenkimas jam nepavyko ir nuverte jis ten viska. Po to kai delfi skaiciau nenukentejo, bet tackonas aishkiai ten nurashytas turejo buti.
Dar kai kazkur trecia nakties atvaziavome pas pateles blynu valgyti, pirmame aukshte, bute 23 ishgirdome garsus lyg kazkas mesa kapotu ant kalades. Pagalvome su hab. dr. waclowu “nu ir jobnutas kazkas turi buti nakti kiaule bute mesineti” kai pradejo ish buto sklisti baisingi garsai zmogaus rekiancio (ir lyg skysciais springstanciu). Ash bandziau surinkti 112 bet ne karto nepavyko surinkti kol hab.dr.waclowas lifto mygtuka pasheles spaudinejo (laiptai uzrakinti). 3 menesius skaiciau kriminalus jausdamas kalte jog neprisiskambinau 112 (nes kai pakilau i 3 aukshta mane nugirde kad nesinervinciau ir aishku niekas pagalbos nekviete i buta 23). Jokiu praneshimu neuzfiksavau.
Buvo dar milijonas kitu idomybiu ir “nuotykiu”, sporto rumu auksiniai laikai, pre-sporto rumai/siemens arenos laikai. Tai yra geri prisiminimai. Ir tai paminedamas prieinu prie idealaus savaitgalio temos. Aishku galeciau rashyti kaip noreciau vaziuoti kad ir second hand Ferrari 355 i koki San Rema kortom pazaist, arba i Niu Jorka nuskrist paklausyti indie konco kokio grupso ish pitchforko bet whatever.
Rashysiu apie auto-savaitgali idealu. Trumpai, yra amerikoje toks gerai liudnai pagarsejusi Van Nuys Cruise Night. Nuo auksiniu 60s ten zmones kiekvieno menesio antra treciadieni su savo karbiuratoriniais V8 vaziuoja matuoti pempiu (drages nuo sviesoforo iki sviesoforo). Ashtuoniasdeshimtais shie vakarai buvo uzdrausti nes varte stulpus ir zudavo zmones. O garsas senamadishko V8 priversdavo gimti neishneshiotus vaikus. Bet dabar ji vel leido rengti.
Ash nesuprasiu niekad kaip tai negali zmogui, nu ok, vyrui, sukelti visu imanomu geru jausmu? Ir be to, niekas tokiam vakarui neprilygs, NIEKAS. Nezinau ka veikiu cia. Noriu buti ten, tureti kokia ‘69 Chevelle SS, ir su zemu V8 garsu ir 4 karbiuratoriu kvapais riedeti palmomis sodintomis gatvemis gurkshnojant starbaksa kartu su broliais ir moterimi. Sucks to be me dabar.
